Apie analitikų nepriklausomumą, arba Amerikiečių nuotykiai Rusijoje

Kaip praneša Bloomberg, JAV investicinio banko Goldman Sachs šefas Llloyd Blankfein telefonu atsiprašė Rusijos Vneštorgbank (VTB) vado Andrejaus Kostino už Goldman analitiko praėjusią savaitę išleistą rekomendaciją “Parduoti” VTB akcijas. Per tą laiką VTB kaina rinkoje nukrito daugiau nei 10%. Be abejo, bendras pastarojo meto rinkų pesimizmas bankinio sektoriaus atžvilgiu čia turbūt suvaidino lemiamą vaidmenį, tačiau Goldman rekomendacija prie to turbūt irgi nemažai prisidėjo. Natūralu – kai vienas iš IPO organizatorių nepraėjus nei trims mėnesiams paskelbia “Sell” rekomendaciją, tai sukelia rimtų abejonių dėl tos akcijos perspektyvų.
Na,.. nebent analitikai išteisų yra visiškai nepriklausomi nuo IPO organizuojančių bankininkų. Tačiau pastarasis p.Blankfeino žestas verčia tuo suabejoti. Niekam nepaslaptis, kad Rusijos, Ukrainos analitikai yra itin linkę leisti teigiamas rekomendacijas apie akcijas, kurių paketus tuo pačiu metu stengiasi parduoti jų kolegos. Kaip taikliai pastebėjo vienas rinkos dalyvis,

“If Goldman is not prepared to support stocks post-IPO, there are plenty of other underwriters that will.”

Visgi gaila, jei toks garbingas bankas kaip Godman Sachs irgi būtų linkęs “parsiduoti už šaukštą košės”.

Ar kredito “diržų suveržimas” neuždusins rinkų?

Ilgai svarsčiau, kaip pakomentuoti praėjusių poros savaičių neramumus pasaulio akcijų rinkose, tačiau už mane tai nuostabiai padarė šios savaitės The Economist, net kelietu straipsnių apžvelgęs įvairius problemos aspektus (vedamasis, kredito rinkos, bankų bėdos, įtaka besivystančioms rinkoms), kurie puikiai atspindi ir mano atsargiai optimistišką požiūrį.
Reziume galėtų būti toks:

  • kredito rinkoms šis šaltas dušas tik į naudą, nes pastaruoju metu paskolos buvo dalinamos pernelyg nerūpestingai;
  • bankams, hedge fondams ir išvestinių instrumentų rinkoms tai bus rimtas išbandymas, tačiau nors silpnesni bus priversti iškristi iš žaidimo, rimtos institucijos turėtų sėkmingai išplaukti, o kai kurie net pasinaudos proga pigiai įsigyti priverstinai parduodamo turto;
  • pasaulio ekonomikai (įskaitant daugumą besivystančių rinkų) tai neturėtų turėti gniuždančio poveikio, nes besivystančių šalių ekonomikos yra daug sveikesnės nei prieš 10 metų, o paklausa gerokai mažiau priklausoma nuo JAV vartotojų;
  • tikėtina, kad dėl aukštų tarptautinių užsienio valiutos atsargų (Kinija, Rusija, Artimieji Rytai) bei pastaruoju metu didelių bendrovių pelnų, kurie su kaupu padengia kapitalo investicijas, dabartinis “kredito suveržimas” (credit squeeze) neperaugs į ilgalaikį reiškinį, angliškai vadinamą “credit crunch” (gal kas pasiūlys gerą lietuvišką vertimą?).

Bonus: Tony Crescenzi, “5 Reasons There Won’t Be A Credit Crunch” – CNBC