Jau dugnas?..

Investicinis bankas “Finasta” šiandien paviešino savo nuomonę Baltijos rinkų atžvilgiu:

Didžiausios nebankinės finansų maklerio įmonės Lietuvoje „Finasta“ ekspertai įspėja Lietuvos investuotojus, kad panikuoti jau per vėlu ir Vilniaus biržos indeksas jau beveik pasiekė psichologinį „dugną“. Todėl investuotojams pardavinėti akcijas pigiau nei buvo įsigyta ar pasitraukti iš investicinių fondų nebeapsimoka – tikėtina, kad 2007 metų rugpjūtį prasidėjęs staigus akcijų rinkos kritimas taip pat greitai apsivers atgal ir atneš dar didesnį pelną.

Duokdie, bet – su visa derama pagarba Finastai – tai labai drąsus pareiškimas.
Panika (kaip beje ir euforija) iš tiesų vieni didžiausių racionalaus investuotojų priešų. Vis dėlto, prognozuoti trumpalaikius rinkų svyravimus labai nedėkingas darbas.
Iš mano varpinės situacija atrodytų taip:

  • Akcijas pirkti reikia tada, kai jos pigios, o ne tada, kai jos brangios
  • Daugiausiai pigių akcijų atsiranda rinkos baimės periodais
  • Pigumą arba brangumą apsprendžia įmonės verslo+turto vertė, o ne jos akcijos kainos pokytis lyginant su buvusia vakar (prieš savaitę, mėnesį…)

Pusiausvyrai palaikyti, štai citata iš sausio 7d. Financial Times straipsnio:

“Emerging market stocks may look cheap based on their historic price-earnings ratio. However, earnings have been swollen by booming economic conditions, with current profit margins far above their long-term average. If profits revert to the mean, emerging market equities would look expensive.”

Taigi, ne viskas taip paprasta…

Misha laimėjo, bet…

Na va, prezidento rinkimai Gruzijoje lyg ir neatnešė nieko netikėto – Michailas Saakašvilis laimėjo jau pirmame raunde. Ir vis dėlto… 51% mano galva yra ganėtinai slidi dauguma, greičiausiai dar sukelsianti daug abejonių ir insinuacijų. Ypač pavojingai atrodo ryškus paramos sumažėjimas, lyginant su 96% buvusiais prieš ketverius metus “rožių revoliucijos” metu. Lieka viltis, kad perrinktajam prezidentui užteks įžvalgumo sušvelninti savo gana aštrią retoriką ir dažniau ieškoti kompromisų su opozicija.
Antra vertus, nejučia prisiminiau pirmuosius Lietuvos nepriklausomybės metus, kai po dainuojančių mitingų prasidėjo aštrios politikų kovos (p. Profesorius vs AMB). Analogiška istorija ir Ukrainoje. Abiem atvejais išvada viena – tikros demokratijos gimimas turbūt dažnai būna skausmingas, tačiau vieną kartą išjudinti procesai ilgainiui atneša teisingus vaisius: laisvą rinką ir ekonominį augimą. Didžiausias pavojus šiame periode tas, kad verslo sėkmė vis dar stipriai priklauso nuo politinės valdžios malonės, o valdžiai pasikeitus “kas buvo viskas” gali greitai “tapt niekuo”.