Praėjusią savaitę turėjom progos sudalyvauti investuotojų konferencijoje Sarajeve, kurią organizavo vietinė maklerių kontora.
Paskutinį kartą Sarajeve teko buvoti kone prieš du metus, todėl buvo smalsu pamatytį kokį progresą padarė šalis per tą laiką. Tuokart Sarajevas buvo palikęs gana slogų įspūdį, kaip miestas, kuris nedaug pasistūmėjo nuo prieš dešimt metų pasibaigusio karo laikų.
Turiu pripažinti, kad šįkart pasivaikščiojus miesto gatvėmis pagerėjimas jaučiamas: kyla nauji biurų dangoraižiai, važinėja naujesni automobiliai, daugiau madingų parduotuvių. Pakalbėję su vienu nekilnojamojo turto agentūros atstovu, sužinojom kad butų kainos nedaug atsilieka nuo Vilniaus (nors mūsų pašnekovas vis dar prognozuoja tolimesnį augimą). Kita vertus, NT paskolų rinka beveik neegzistuoja, o dauguma butų perkama už grynuosius. Pinigai į šalį daugiausiai patenka dėka emigrantų perlaidų savo giminėms bei didelio tarptautinių organizacijų (JT, NATO, ESBO) kontingento.
Vis dėlto likome gerokai nusivylę bendrovėmis, kurios prisistatė konferencijos metu. Nors pats faktas, kad jų atstovai sutiko dalyvauti, jau yra žingsnis pirmyn, tačiau prezentacijų turinys vis dar gerokai atsilieka nuo Kroatijos ar net Serbijos bendrovių atstovų. Abejonių dėl verslo filosofijos kėlė tai, kad rezultatai vis dar matuojami produkcijos natūriniais vienetais ar darbuotojų gerove, visiškai nieko neužsimenant apie pelną. Išimtimi buvo nebent pora užsienio kapitalo bankų. Nepaisant to, akcijų kainos per metus išaugo apie 3 kartus, iki mano galva sunkiai pateisinamų santykinių rodiklių, ypač įvertinant politines ir verslo rizikas.
Category: Darbas
Varšuvos NT rinka
Praeitos savaitės pabaigoje teko sudalyvauti konferencijoje Varšuvoje, kur save pristatinėjo įvairūs vidurio ir rytų Europos nekilnojamojo turto fondai bei vystytojai. Antrą konferencijos dieną turėjom progą “gyvai” susipažinti su tuo, ką vystytojai veikia Varšuvoj – aplankyti visą krūvą statybviečių ir pasigrožėti tiek pat maketų.
Įspūdis maždaug toks – jei kam nors būstas Vilniuj atrodo brangus, nuvažiuokit į Varšuvą. Kvadratinis metras kad ir šiame stikliniame bokšte, kurį stato Orco (beje – trečias aukščiausias gyvenamasis pastatas Europoj), vidutiniškai kainuoja 7000 EURŲ (!).
Ir pusė jau parduota, nors dar iki galo nenugriautas ankščiau tame sklype stovėjęs namas.
Teisybės dėlei reiktų pasakyti, kad būsto projektų lygis gerokai skiriasi nuo mūsiškių – Vilniuje iki šiol dominuoja “dėžutės”. Tuo tarpu Varšuvoj matėm didžiulį plotą užstatytą (ir dar statomą) visai mielais keturaukščiais su vidiniais kiemeliais.
Kalbant apie biurų rinką, visą laiką galvoje sukosi mintis: Varšuvoj bet kas ir bet kur gali pristatyti bet kiek ir bet kokių dangoraižių. Ir jeigu taip, tai kur ta riba, kai jų tiesiog pasidarys per daug?
Investavome į Stumbrą, nes…
- Teisingas produktas. (“Vyrai gėrė, vyrai gers…”)
- Teisingas menedžmentas. (It’s all about marketing.)
- Teisingi daugumos akcininkai. (Prisimenat Aprangą?)
- Teisinga kaina. (Nors čia jau kaip kam…)
Jei žinot daugiau tokių, give me a jingle? ;)
Aurora Holding hf
Paskutiniu metu susilaukiu nemažai klausimų apie tai, ką dabar su Petru veikiam, ir kaip esam susiję su MP Banku.
Su MP Investicinio Banko įkūrėju ir pagrindiniu akcininku Margeir Petursson turėjau garbės susipažinti dar 2003-ųjų viduryje. Palaipsniui dalykiniai santykiai peraugo į draugiškus: reguliariai bediskutuojant prie vyno taurės apie rinkas ir finansus, pastebėjom, kad daugeliu atveju turim panašų požiūrį į investavimo filosofiją ir netgi finansų institucijų vadybą. Todėl, praėjusių metų pabaigoje iš Margeir atėjusi iniciatyva apie investicinės bendrovės steigimą pasirodė ne tik patraukli, bet ir gana natūrali.
Taip gimė Aurora Holding, Islandijoje registruota akcinė bendrovė. Auroros steigėjas buvo MP Investment Bank. Iškart po to jos kapitalas buvo padidintas iki 30 mln. eurų, išleidžiant akcijas, kurias įsigijo įvairūs islandų investuotojai – MP Banko klientai.
Tokiu būdu, šiandien Aurora Holding yra nepriklausoma bendrovė, kuriai MP Bankas teikia tam tikras paslaugas (apskaitos, tarpininkavimo ir pan.). Kompanijoje dirba du darbuotojai (Petras ir aš). Jos veiklos pobūdis ir strategija – investuoti turimas lėšas Rytų Europos rinkose (tiek akcijų, tiek obligacijų). Aurora formaliai neturi finansų institucijos statuso, todėl jai netaikomi investavimo apribojimai, būdingi bankams, maklerio įmonėms ar atviriems investiciniams fondams: ji gali skolintis pinigus, pardavinėti skolintas akcijas, prekiauti išvestiniais instrumentais, o diversifikavimo apribojimus nusistatėm patys ir patvirtinom valdyboje.
Vilniuje Aurora Holding yra įsikūrisi Rūdninkų g. 18/2, tačiau ši adresą kol kas daugiausia naudojame paštui, siuntiniams ir rimtesniems susitikimams, o daugiausiai laiko praleidžiame dirbdami namie arba kelyje.
Deja turiu nuliūdinti tuos, kurie jau šiandien norėtų įsigyti Auroros akcijų: ji nėra viešai kotiruojama, o ir naujų akcijų privačiai pasiūlyti kol kas neplanuoja. Vis dėlto, ketinimų tai padaryti ateityje yra, bet apie tai kalbėti dar ankstoka.