Šiandien su kolegomis diskutavome, kokias ilgalaikes pasekmes verslui, ekonomikai ir rinkoms turės pandemija. Turbūt nepasakysiu nieko naujo, bet štai mano “du centai”:
1) Elektroninė komercija/paslaugos – aiškus laimėtojas šitoje krizėje. Korona tiesiog stipriai paspartino trendą, kuris iki tol vyko pamažu. Visi, kas nebuvo bandę online paslaugų, buvo priversti tai padaryti. Verslai, kurie iki šiol delsė keltis į elektroninę erdvę, dabar jau turėtų suprasti, kad pasaulis pasikeitė. Aišku, praėjus pandemijai dalis pirkėjų grįš į fizines parduotuves, tačiau kita dalis jau suprato, kad internetu apsipirkinėti yra greičiau ir patogiau. Įvairios paslaugos irgi padarė naujų atradimų – nuo asmeninių trenerių iki notarų paslaugų. Manau daug dalykų nuo šiol darysim kitaip. Tai turės didelės įtakos ir su e-komercija susijusiems verslams: logstikai, užsakymų valdymui, IT paslaugoms, duomenų analizei ir t.t. Tai, kas iki šiol buvo žinoma mažam ratui, dabar taps visuotiniu poreikiu.
2) Nuotolinis darbas. Visi suprato, kad šiais laikais daugelis dalykų gali būti atliekami per atstumą. Nebūtina kažkur skristi ar važiuoti, kad sudalyvauti susirinkime. Darbas namie daugeliui toks pat produktyvus (ar net produktyvesnis) nei ofise. Apklausos rodo, kad net iki 70% ofisų darbuotojų ir po karantino norėtų dirbti nuotoliniu būdu. Kokį poveikį tai turės biurų paklausai ir transporto paslaugoms? Tikriausiai ir toliau spračiai bus tobulinami IT sprendimai online susitikimams. Laukiu, kada pasirodys VR appsai.
3) Valstybių skola. Didžiulės sumos, mestos palaikyti ekonomikai karantino metu išpūtė valstybių biudžetus ir centrinių bankų balansus. Kokį poveikį tai turės investuotojų lūkesčiams? Jei Kinija sugebės su virusu sukovoti efektyviau nei JAV, ar ji netaps geopolitiniu ir ekonominiu pasaulio centru? Ar pasaulis neįsivels į naują valiutų karą? Tikėtina, kad greitu laiku vėl atsinaujins kalbos apie pasitikėjimą euru. Pinigų spausdinimas siekiant išvengti vartojimo kainų defliacijos greičiausiai ir vėl skatins turto, pirmiausia finansinio, infliaciją (čia, mano galva, atsakymas kodėl nekrenta akcijos).
4) Anti-globalizacija. Dar prieš šią krizę plitusios izoliacijos ir nacionalizmo idėjos tik gavo naują impulsą. Vietoj to, kad susitelkusi žmonija vieningai spręstų problemą, kiekvienas užsidarė savo kieme. Kai kurios šalys skausmingai suprato, kad yra pernelyg priklausomos nuo tiekimo grandinių iš kitų šalių. Staiga paaiškėjo, kad didelė dalis svarbiausių vaistų ir medicinos priemonių gamybos koncentruota Azijoje. Pradėta kalbėti apie būtinybę gaminti gyvybiškai svarbias prekes namie. Prekybos karai turbūt tik dar labiau sustiprės artimiausioje ateityje. Deja, tokioje aplinkoje pasaulis taps ne tik mažiau efektyvus ekonomiškai (prekės bus gaminamos ne ten, kur jas gaminti pigiausia), bet ir politiškai mažiau saugus. Istoriškai geri prekybos ryšiai visada buvo vienas svarbiausių taikos garantų.
5) Technologijos ir robotizacija įgauna naują stimulą. Viruso akivaizdoje laimi procesai, reikalaujantys minimalaus fizinio žmonių įsikišimo. Antiglobalistai ir “verslo nacionalistai” naiviai tikisi, kad perkėlus gamybą namo, atitinkamai padaugės darbo vietų. Deja, greičiausiai jas užims robotai. To pasekmė – dar labiau didėjanti pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis tarp technologijų profesionalų ir žemos kvalifikacijos darbuotojų.
6) Didėjanti verslo koncentracija. Per krizes išlieka didžiausi ir stipriausi. Ne išimtis ir dabar. Matome kaip sunkiai ir lėtai valstybės parama juda link smulkaus ir vidutinio verslo. Tuo tarpu stambūs žaidėjai gauna progą pigiai apsipirkti ir padidinti savo įtaką. Vėl įsigali “strategiškai svarbaus” verslo sąvoka, kas reiškia daugiau poltinės įtakos ir mažiau konkurencijos.
7) Didysis Brolis mato jus. Viešojo intereso ir visuomenės sveikatos vardan įdiegti mobilūs IT sprendimai sekti žmonių judėjimą ir kontaktus greičiausiai niekur nedings ir po pandemijos. Būsime labiau sekami, mūsų judėjimo duomenys bus labiau analizuojami ir jais naudojamasi. Welcome to “1984”.