Koreliacija: developed vs emerging

Dar prieš kurį laiką investuojantieji Rytų Europos rinkose galėjo pasidžiaugti tuo, kad šių rinkų svyravimai mažai priklausydavo nuo pokyčių didžiosiose išvystytose rinkose – JAV, Vakarų Europos, Japonijos. Jos (kaip ir besivystančios rinkos apskritai) netgi buvo tam tikra “alternatyvi turto klasė”, leidžianti pasiekti geresnį grąžos ir rizikos santykį didiesiems pasauliniams fondams. Tačiau pastarosiomis savaitėms, rytais pažiūrėjus, kuom baigėsi prekyba JAV ir Japonijoje, galima nesunkiai nuspėti, kas vyks Europoje ir netgi Vilniaus biržoje. Netgi pačioje Vidurio ir Rytų Eurpoje, dar visai neseniai, pakankamai plačiai investavus, galima buvo tikėtis kad neigiamus pokyčius Baltijoje nesunkiai kompensuos Balkanai ar Rusija, ir atvirkščiai. Šiandien iš tiesų “nepriklausoma” likusi gal tik kokia Serbija.
Kas dar daugiau, prieš porą trejetą metų vakarų investuotojams Rytų Europa buvo įvardijama kaip “priešnuodis” prieš gana silpną ekonomikos augimą JAV ir Vakarų Europoje. Šiandien baimės dėl galimo JAV ekonomikos sulėtėjimo kažkodėl itin stipriai veikia kone visas besivystančias rinkas.
Kyla klausimas – kas pasikeitė? Ar ši stipri koreliacija turi kokį nors realų pagrindą, ar yra tik psichologinė, o gal atsitiktinė? Ir kokiu būdu, pavyzdžiui, JAV nekilnojamojo turto paskolų problemos fundamentaliai gali turėti įtakos Rytų Europos ekonomikoms, bendrovėms ir rinkoms? Juk vis garsiau kalbama apie tai, kad besivystančių valstybių ekonomikos ne tik tampa mažiau priklausomos nuo JAV, kaip pagrindinės eksporto rinkos, bet ir pačios ima vis labiau įtakoti pasaulio ekonomiką. Pavyzdžiui, sparčiai augantis vidaus vartojimas Kinijoje ar Rusijoje ilgainiui gali tapti netgi išvystytų valstybių ekonomikos garvežiu.

Taigi, jau keletą dienų ieškau atsakymo į šiuos klausimus ir kol kas sugalvojau tik porą galimų paaiškinimų.

  1. “Emerging markets” tapo pernelyg populiari turto klasė, į kurią suplūdo pakankamai daug spekuliacinių (“karštų”) pinigų. Todėl bet kokios baimės, susijusios su akcijomis kaip turto klase apskritai, lemia pokyčius visose akcijų rinkose, įskaitant ir besivystančias rinkas.
  2. Problemos JAV kapitalo rinkose sukuria precedentą iš naujo įvertinti rizikas, ir padidinti investuotojų reikalaujamą rizikos premiją visose rizikingose turto klasėse. To pasėkoje padidėja bendrovių bei besivystančių valstybių obligacijų marža (spreads), tuo pačiu padidėja bendrovių kapitalo kaštai besivystančiose rinkose. O tai (kaip žino bet kuris analitikas, kada nors daręs akcijos vertinimą diskontuotų pinigų srautų metodu) savo ruožtu mažina bendrovių “tikslines” kainas.

Bet kuriuo atveju, nei vienas iš šių faktorių (nors į juos, be abejo, verta atsižvelgti) neturėtų itin gąsdinti atsargių, fundamentaliais vertinimo kriterijais besiremiančių investuotojų.

Tačiau gal yra dar kas nors, ko aš nematau? Ideas very welcome…

Išpardavimas – Made in China?

Šią savaitę į pasaulines akcijų rinkas pagaliau atėjo ilgai laukta korekcija. Tikėjausi ir laukiau jos jau nuo Naujųjų, nes jau tada daugelis akcijų, kurias iki tol laikiau potencialiais pirkiniais, atrodė pernelyg brangios. Vis dėlto, per tuos du mėnesius jos šoketelėjo aukštyn dar dviženkliais procentiniais dydžiais. Ir kaip visada būna tokiais atvejais, rinka “lūžta” kaip tik tada, kai jau pradedi pasiduoti vyraujančioms nuotaikoms, nes būti “pesimistu” vidury euforijos ne tik nepopuliaru, bet ir psichologiškai sunku. Ypač, kai jauti įdėmų savo investuotojų žvilgsnį pakaušyje. Taigi šįkart korekcija pasirodė pačiu laiku – dar nespėjus spjauti į visus principus ir šokti ant bangos (ačiū Petrui už pagalbą ;-) ).
Ir vėlgi, kaip dažnai būna tokiais atvejais, šiandien visi bando ieškoti tokio staigaus kritimo priežasčių. Dažniausiai minimas kaltininkas – Kinija. Kitos versijos: Iranas, Greenspanas, palūkanų pakėlimas Japonijoje… Tačiau visi šie rizikos faktoriai egzistavo ir anksčiau. Tik galbūt į juos buvo dažniau numojama ranka. Šiandien jie – verslo naujienų antraštėse. Mano galva, priežastis paprastesnė: tiesiog kurį laiką buvo pamiršta įskaičiuoti “rizikos premiją” į akcijų vertinimus (jei tokie vertinimai pastaruoju metu išvis buvo daromi).
Nepaisant to, vistiek manau, kad žiūrint fundamentaliai į kelerių metų perspektyvą, besivystančios rinkos turi gerą augimo potencialą, tačiau šiuo momentu kainoms dar reiktų šiek tiek nukristi, kad kompensuoti investuotojų vėl prisimintas rizikas. Matyt pats laikas atsargiai pradėti pirkti…