Naujausia tema ekonomistų, politikų ir šiaip filosofų diskusijose – pasaulinio kapitalizmo kaip socialinės doktrinos galas. Nekrologus kapitalizmui rašo jau visa eilė gerbiamų žmonių ir leidinių – nuo Bill Gross iki Nassim Taleb ir lietuviškosios Valstybės . Pagrindinė gija šios idėjos šalininkų argumentacijoje – pastaroji pasaulio finansų krizė apnuogino kapitalizmo kaip santvarkos nestabilumą ir reikalauja, kad valstybė labiau reguliuotų ekonominius procesus. Todėl pasaulis įžengia į naują fazę: ekonominė veikla, ir pirmiausia bankų verslas, bus žymiai labiau reguliuojamas, finansavimas savo ruožtu bus daug konservatyvesnis ir brangesnis, todėl “drąsaus” verslo modeliai, leisdavę išradingiems enterpreneriams per trumpą laiką pasakiškai praturtėti, amžiams nugrims į praeitį.
Esu linkęs sutikti su pirmąją šio teiginio dalimi – išties panašu, kad valstybė bent jau artimiausioje ateityje bus linkusi daug labiau kištis į rinkos procesus (bent jau dėl to, kad dėka “pagalbos paketų” nemaža dalis privačių verslų vėl pereis į valstybės rankas). Vis dėlto, mano galva, pasiskolinant lakią Marko Twaino frazę, gandai apie kapitalizmo mirtį yra gerokai perdėti. Man išties sunku patikėti, kad krizė, kokia gili ji bebūtų, gali pakeisti žmonių prigimtį, o būtent siekį “gyventi geriau”, būti pranašesniais už kitus, kuris verčia rasti vis naujus būdus šiam tikslui pasiekti. Esu linkęs su nepasitikėjimu žiūrėti į teiginius, kad “nuo šiol viskas bus kitaip”. Ši krizė nėra nei pirma, nei paskutinė. Kaip pasaulis nesugriuvo po Didžiosios Depresijos, taip nesugrius ir dabar. O žmonės visada ras naujų būdų kaip išlaisvinti savo kūrybinį potencialą vardan vietos po saule. Nes “Greed is Good…

7 Responses to “Gandai apie kapitalizmo mirtį”

  1. RascalLT:

    Yra ir tokia nuomonė, kad šita krizė – tai tarsi intro į tai kas laukia artimoje ateityje.
    Vienas iš blogo gyvenimo pranašų – baby boomeriai. JAV, pagrindinė šiuo metu “atvirą” kapitalizmą stumianti jėga silpsta.

    Stiprėja protekcionistinius politinius santykius propaguojanti Kinija. Kuri yra +- self-sustaining, pridedam Korėjos ir Indokinijos pusiasalius ir tam regionui nereikia išorinio pasaulio.

    Arabai, susidaro įspūdis, pyksta ant visų nes realiai neturi ką pasiūlyti kitoms šalims susidraugavimui, naftą turi pardavinėti vieu karteliu, o užsidaryti nuo pasaulio negali. Per daug pas juos dirbtina ta ekonomika, not sustainable ilguoju laikotarpiu manau.

    EU – per daug biurokratiška ir nemilitarizuota, kad ko nors imtųsi, jos bargaining power – jos vartojimas, o populiacija sensta, ir abejoju kad imigrantai sugebėtų pakeisti vietinius visose sferose (įskaitant pačią biurokratiją).

    Šiandieninę krizę vienaip ar kitaip išgyvensim, atsisijos labiausiai rizikavę ir prasčiausiai dirbę. Bet galvokim apie 7-12 metų į priekį, ką?


    comment at 16. December 2008
  2. Darius:

    Man atrodo, kad dauguma „ analitikų “ nesupranta tikrosios kapitalizmo reikšmės ir sąvokos, todėl ir teigia, kad nekontroliuojamas kapitalizmas sukėlė šį nuosmukį – nors buvo atvirkščiai. Pažvelkime į TMS (true money supply), kuris parodo, kad nuo 1999 nebuvo nei vienų metų, kuomet šis pinigų rodiklis būtų susitraukęs:
    http://www.mises.org/content/nofed/makegraph.php?tms=true&unit=ch1&range=10&bars=true&size=med&Make+Graph=make
    Panaši situacija ir su MZM ar M2, nors pinigai apyvartoje labiau varijuoja. Na, jeigu sukuriame pinigus, kurie yra nesutaupyti, tai ir sukursime darbo vietas bei prekes ir paslaugas, kurie negali būti sustainable – tokiu atveju reikės vis didesnės infliacijos, kad palaikyti užimyumą, o tai, žinoma, privestų prie realiųjų pajamų mažėjimo bei galbūt hiperinfliacijos.
    Taigi aš čia nesugebu įžvelgti kapitalizmo – tikrojo kapitalizmo – kuris visuomet buvo už „ sound “ money. Be to, Fed’o kišimasis į Open market siekiant keisti effective rate link target yra daugiau panašus į intervencionizmą negu į kapitalizmą – taigi ne pati rinka nusprendžia, ar jai būti konservatyviai, ar ne, o kažkas iš aukščiau.
    Kaip sakoma, tikrosios laisvės neturėsime be ekonominės laisvės, kuri, panašu, tampa valdoma, nors ir anksčiau buvo panaši situacija.


    comment at 16. December 2008
  3. georgijus:

    na pagyvenom ateities saskaita. ir tiek. nemokamo surio nebuna. viskas turi savo kaina. ir anksciau ar veliau saskaita peteikiama. O gandai apie kapitalizmo mirti tikrai perdeti, kaip ir minejo kolega Darius analitikai tikrai nesuvokia apie ka kalba. kol yra prekes ir zmones tol bus poreikis tas prekias vartoti, bent jau tam kad isgyventi. o tai yra prielaida kapitlaizmui gyvuoti (vienokia ar kitokia forma) valstybes kisimasis, arba dabar jav FED’o prie gero neprives. aisku klyla klausimas o kur sprendimo budas? atsakymas aiskus: turint daugelio metu istorija galima padaryti namu darbus ir sukurti teisine baze su didesniais saugykliais ir tiek. kad nebutu vietos piktnaudziavimui arba aferoms. ir kad tie saugykliai neleistu issibujot euforijos apikmtiems.


    comment at 18. December 2008
  4. Klausimas:

    Ką manote apie šią info:
    http://www.geopolitika.lt/?artc=1736


    comment at 21. December 2008
  5. Donatas:

    Manau, kad nelabai suprantu visos šitos isterijos dėl amero esmės. Na ir kas, kad toks planas egzistuoja? Na ir kas, kad Šiaurės Amerikos elitas siekia glaudesnės integracijos? Ar ES ir euro atsiradimas buvo tokia jau didelė katastrofa? Kas blogo tame, kad šiandien galime laisvai judėti po visą Europą ir daugelyje šalių atsiskaityti viena valiuta? O kas dėl visų “sąmokslo teorijų”, mano galva, turtingi žmonės tokiais tampa dėka savo įžvalgumo ir sugebėjimo pasinaudoti situacija ir informacija, o ne dėl kažkokio sąmokslo.


    comment at 22. December 2008
  6. ok:

    Dėkui už atsakymą – nuomonę. Taigi ieškosiu PLIUSU minusuose.
    Linkiu SUPER NAUJU METŲ.

    “Bukim geros nuotaikos ir pakelkim ją kitiems – 2009″

    Sėkmės Naujuose Metuose!


    comment at 29. December 2008
  7. Vygandas:

    Paskaičiau seną tema ir man keista, kad ieškoma kaltų dėl kilusios krizės.
    Vaistų nuo krizės nėra ir niekada nebus. Krizė tai yra gydymo arba sveikimo procesas. A.Greenspan’as buvo teisus sakydamas, kad rinka pati save reguliuoja, tik tiek, kad dabar tas gydymosi procesas gana skausmingas. Palyginus su pasauliniais karais arba kažkada gręsiančiu saulės sprogimu ar žemės sunaikinimu tai visiškas niekalas.
    Kiek daug gerų dalykų atsitiks po krizės: automobiliai taps ekologiški, alternatyvaus kuro išvystymas, o tai priklausomybės nuo naftos ir dujų mažinimas, žmonių vartojimas sugrįš į senas vėžes, kai vartos tik tiek kiek jiems reikia, o ne tiek kiek jo apsirijęs kaimynas vartoja :).
    Tik tiek, kad krizė, mano galva, baigsis tada kai JAV ir likusio pasaulio vyriausybės nustos skatinti vartojimą nesvarbu KO (čia visų ekonomistų bėda “svarbu skaičius eilutėje – nesvarbu kokia kaina (gamyba kyla pvz. karinės pramonės dėka t.y. sukeliant karą )” tai visiška nesąmonė), o ims skatinti investicijas į modernias, atsinaujinančias, ekologiškas ir visokias kitokias *’as technologijas kitaip sakant į mokslą ir visuomenės švietimą.


    comment at 09. January 2009

Leave a Reply


XHTML: You can use these tags: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>