Investavimo principai

Anądien su kolega iš konkuruojančios firmos diskutavome apie investavimo principus, kuriuos kiekvienas naudojame ir kurie mums geriausiai veikia. Ta proga susigriebiau, kad niekur nesu jų aiškiai papunkčiui susirašęs. Taigi, per keletą savaičių, priešokiais, pakrapštant pakaušį ir pavaikštant ratais po kambarį, toks sąrašas pagaliau gimė. Ne paslaptis, kad esu vertės investavimo šalininkas, todėl dauguma šių postulatų daug kam nėra naujiena. Ir vis dėlto jų laikytis nėra lengva, gal todėl jie ir veikia. Sąrašas nėra baigtinis ir tikriausiai dar tobulintinas, bet pradžiai yra štai kas:

Pagrindas – išsami analizė
Finansinės priemonės, kuriomis prekiaujama rinkoje, tėra dokumentai patvirtinantys tam tikras turėtojo nuosavybės teises. Jų kaina svyruoja (dažnai gana smarkiai), priklausomai nuo daugybės veiksnių, įskaitant gausybės rinkos dalyvių nuotaikas, lūkesčius ir nuogąstavimus. Mano įsitikinimu, stengtis nuspėti masių nuotaikas yra beprasmiška, tačiau tuo pačiu manau, kad ilgalaikes tam tikrų verslų tendencijas ir perspektyvas galima prognozuoti ir jos nesikeičia taip greitai. Investiciniai sprendimai visuomet remiasi turto, kurio pagrindu išleistos nagrinėjamos finansinės priemonės, vertinimu. Atliekant vertinimą, siekiama vengti pernelyg optimistinių ateities prognozių, o labiau remiamasi ilgalaikiais istoriniais vidurkiais. Pavyzdžiui, investuojant į akcijas, analizuojami įmonės finansiniai rodikliai per keletą metų, siekiant suprasti jos veiklos specifiką įvairiose ekonominio ciklo fazėse, o taip pat stengiamasi nustatyti jos konkurencinį pranašumą, kuris padėtų išsilaikyti rinkoje ateityje. Verslo sugeneruojamas vidutinis laisvas pinigų srautas bei turimo turto vertė yra vieni iš svarbiausių veiksnių investuotojui.

Investuojama į verslą
Į savo investicijas žiūriu kaip (pasyvus) verslo partneris. Tai reiškia, kad vertindamas įvairias investavimo galimybes užduodu sau klausimą: kiek už tokį verslą ar turtą norėtų sumokėti gerai informuotas strateginis investuotojas, perkantis visą įmonę? Kadangi dažniausiai perkama tik nedidelė tos įmonės dalis, kitas labai svarbus klausimas yra – ar galima pasitikėti šios įmonės vadovybe, jos komepetencija ir sąžiningumu.

Siekiama uždirbti iš paties turto
Investuodamas skaičiuoju, kokią grąžą gausiu iš paties turto – dividendų, palūkanų ar sukauptų laisvų lėšų forma. Tokie skaičiavimai leidžia suvokti, kokiai kainai esant, ši grąža tampa ar nustoja būti patraukli. Kaupdamas šią vidinę grąžą galiu laikyti investiciją ilgą laiką – tol kol rinkos kaina bus pakankamai aukšta pardavimui.

Investuojama su atsarga
Turto ar verslo vertinimas turi būti atliktas kaip galima konservatyviau: taikoma nuolaida turto kainai, vengiama augimo prognozių ir t.t. Vis dėlto, akivaizdu, kad vertinimas remiasi tam tikromis prielaidomis, kurios gali nepasiteisinti. Todėl tam, kad minimizuoti nuostolių riziką, perku už tokią kainą, kuri yra gerokai mažesnė nei apskaičiuota turto ar verslo vertė.

Geriausios galimybės – nemėgstamose rinkose
Investuotojų elgsenos tyrimai rodo, kad rinkos dalyviai linkę pervertinti augimo prognozes, ir atitinkamai dažnai pernelyg nuvertina su sunkumais susiduriančias šalis, sektorius ar įmones. Todėl ieškant patrauklių investavimo galimybių didžiausias dėmesys kreipiamas į tuos rinkos segmentus, kurie tam tikru momentu yra nemėgstami daugumos. Nors tokia strategija atrodo logiška, tačiau ją įgyvendinti nėra lengva vien dėl psichologinio aplinkos spaudimo. Todėl ypač naudinga rasti faktus, kurie prieštarauja vyraujančiai daugumos nuomonei, pasinaudoti emocionalaus ar priverstinio išpardavimo situacijomis. Tikimybė rasti nuvertintas galimybes didesnė tose rinkose, kur informacija nėra lengvai prieinama arba mažai analizuojama.

Pinigų rezervas
Rinkos pakilimo laikotarpiais daugelis profesionalių investicijų valdytojų jaučia spaudimą investuoti visas laisvas lėšas vien tam, kad neatsiliktų nuo palyginamojo indekso, todėl neretai nuleidžia savo reikalavimų kartelę ir renkasi ne pačias geriausias idėjas. Mano supratimu, nesant išties patrauklių investavimo galimybių, geriau laikyti laisvą pinigų rezervą, nei prikti bet ką. Šio rezervo tikrai prireiks rinkos nuosmuskio metu kokybiškiems įsigijimams.

Ilgas laiko horizontas
Į kainų svyravimus žiūriu oportunistiškai ir laikausi nuostatos, kad juos prognozuoti yra labai sunku (jei išvis įmanoma). Vis dėlto, teisingai parinkus investiciją, rinka anksčiau ar vėliau įvertina jos tikrąją vertę, tačiau aš negaliu iš anksto nustatyti, kada tai įvyks. Todėl turiu būti pasiruošęs investiciją laikyti metų metus. Kadangi laikas turi savo vertę, geriausiai investicijas parinkti taip, kad laikymo laikotarpiu jos generuotų grąžą išmokų forma (dividendais, palūkanomis) arba augintų savo vertę sukauptu pelnu. Nesu linkęs investuoti skolintais pinigais bei parduoti skolintas finansines priemones (short sell), kadangi tai apriboja mano galimybes išlaikyti investiciją ilgą laiką, ypač kainai judant nepalankia kryptimi.

Author: Donatas

Paklauskit tų, kurie mane pažįsta.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *