Koreliacija: developed vs emerging

Dar prieš kurį laiką investuojantieji Rytų Europos rinkose galėjo pasidžiaugti tuo, kad šių rinkų svyravimai mažai priklausydavo nuo pokyčių didžiosiose išvystytose rinkose – JAV, Vakarų Europos, Japonijos. Jos (kaip ir besivystančios rinkos apskritai) netgi buvo tam tikra “alternatyvi turto klasė”, leidžianti pasiekti geresnį grąžos ir rizikos santykį didiesiems pasauliniams fondams. Tačiau pastarosiomis savaitėms, rytais pažiūrėjus, kuom baigėsi prekyba JAV ir Japonijoje, galima nesunkiai nuspėti, kas vyks Europoje ir netgi Vilniaus biržoje. Netgi pačioje Vidurio ir Rytų Eurpoje, dar visai neseniai, pakankamai plačiai investavus, galima buvo tikėtis kad neigiamus pokyčius Baltijoje nesunkiai kompensuos Balkanai ar Rusija, ir atvirkščiai. Šiandien iš tiesų “nepriklausoma” likusi gal tik kokia Serbija.
Kas dar daugiau, prieš porą trejetą metų vakarų investuotojams Rytų Europa buvo įvardijama kaip “priešnuodis” prieš gana silpną ekonomikos augimą JAV ir Vakarų Europoje. Šiandien baimės dėl galimo JAV ekonomikos sulėtėjimo kažkodėl itin stipriai veikia kone visas besivystančias rinkas.
Kyla klausimas – kas pasikeitė? Ar ši stipri koreliacija turi kokį nors realų pagrindą, ar yra tik psichologinė, o gal atsitiktinė? Ir kokiu būdu, pavyzdžiui, JAV nekilnojamojo turto paskolų problemos fundamentaliai gali turėti įtakos Rytų Europos ekonomikoms, bendrovėms ir rinkoms? Juk vis garsiau kalbama apie tai, kad besivystančių valstybių ekonomikos ne tik tampa mažiau priklausomos nuo JAV, kaip pagrindinės eksporto rinkos, bet ir pačios ima vis labiau įtakoti pasaulio ekonomiką. Pavyzdžiui, sparčiai augantis vidaus vartojimas Kinijoje ar Rusijoje ilgainiui gali tapti netgi išvystytų valstybių ekonomikos garvežiu.

Taigi, jau keletą dienų ieškau atsakymo į šiuos klausimus ir kol kas sugalvojau tik porą galimų paaiškinimų.

  1. “Emerging markets” tapo pernelyg populiari turto klasė, į kurią suplūdo pakankamai daug spekuliacinių (“karštų”) pinigų. Todėl bet kokios baimės, susijusios su akcijomis kaip turto klase apskritai, lemia pokyčius visose akcijų rinkose, įskaitant ir besivystančias rinkas.
  2. Problemos JAV kapitalo rinkose sukuria precedentą iš naujo įvertinti rizikas, ir padidinti investuotojų reikalaujamą rizikos premiją visose rizikingose turto klasėse. To pasėkoje padidėja bendrovių bei besivystančių valstybių obligacijų marža (spreads), tuo pačiu padidėja bendrovių kapitalo kaštai besivystančiose rinkose. O tai (kaip žino bet kuris analitikas, kada nors daręs akcijos vertinimą diskontuotų pinigų srautų metodu) savo ruožtu mažina bendrovių “tikslines” kainas.

Bet kuriuo atveju, nei vienas iš šių faktorių (nors į juos, be abejo, verta atsižvelgti) neturėtų itin gąsdinti atsargių, fundamentaliais vertinimo kriterijais besiremiančių investuotojų.

Tačiau gal yra dar kas nors, ko aš nematau? Ideas very welcome…

Author: Donatas

Paklauskit tų, kurie mane pažįsta.

7 thoughts on “Koreliacija: developed vs emerging”

  1. Manau, kad daug “globaliu pinigu” yra visuose rinkose. Todel esant krizei vienoj rinkoj, pinigai traukiami is kitu. 1 var. is tavo isdestytu. Tik si karta tai labai jauciasi “namu” rinkoje.
    Bet nemanai, kad kazkuriuo laikotariu grafikai tures issiskirti? Isivaizduokime, kad USA toliau vaziuoja zemyn, visi kiti paskui? Taip, bet iki tam tikro lygio. Ateis momentas, kai Europa atrodys labai patraukliai, o USA toli grazu ne…

  2. o ar diskontuotu pinigu srautu analizese netaikomi ilgesniam laikotarpiui apskaiciuoti kapitalo kastai, kuriu nelabai kas keicia daznai del naturaliu svyravimu? bent jau DCF modeliuose gal neturetu labai daug pakitimu ivykti…

  3. Donatai, uzmirsai sumini viso portfelio rizikos perziurejima, kaip zinia standartiniam vakaru A-Manageriui emergin equity visada bus rizikingiau uz home equity, taigi augant volatility A-Manageriai labiau linke pardavioneti emerging equity. N o vietiniai tiesiog ziuri telika ir stebi interneta ir megdzioja. Tokiu budu svyravimai emerginguose gaunasi gerokai stipresni, negu senosiose rinkose

  4. va va butent paskutinemis savaitemis ypac madoj ziureti kaip elgiasi kitos rinkos, taip daryti ir paciam.
    nieko nuostabaus jei net maklerio imoneje JT (jie gi profesionalai), sako – rytas prasideda nuo rytu – suprask ziurim kaip atsidare azijatai ir priimam sprendimus :)
    as tai siandien visai pasimeciau nuo tokiu rinku, reiks eit pora menesiuku pailset
    :))

  5. Aš nesu ekonomistas, bet, manau, labai daug minčių pakiš šis kelių mėnesių straipsnis: http://www.baltictimes.com/news/articles/16561/

    Pvz.: man viena kylanti mintis globalus NT burbulas sprogsta, nes panašu, kad NT rinkos situacija visam pasaulyje yra numėgdžiota nuo JAV…

    Va čia šiek tiek skaičių (klausimas iš kur tik): http://alfa.lt/straipsnis/129559

    Man būtų įdomu sulaukti kokio komentaro ar tiek skaičiai (jei jie tikri) yra iš ties tokie baisūs?

  6. Manau, kad is esmes nelabai kas pasikeite, pasaulio finansu rinkos (tiek developed tiek ir emerging) ir toliau zengia pasaulines globalizacijos (integracijos) linkme su hedge fund imperija priesakyje.
    CRE ‘imunitetas’ pries developed markets, manau, tebuvo iliuzija, nes kuo toliau tuo labiau integruojames i EU ir tuo paciu pasaulio rinkas. Nuo nauju nariu (10) prisijungimo prie sajungos iki siol nebuvo rimtesniu pasauliniu rinku svyravimu kokius teko stebeti pastarasias savaites, tad ir nebuvo kada pasitikrint koreliacijos, nors ji niekur nedingo. Be to, EU-based banks (from developed markets) dominuoja banking sector tiek Lietuvoj tiek ir kaimyninese salyse. Pries kokius metus teko skaityt CRE ir S&P koreliacijos analize (based on systematic risk) kurioje isvados buvo aiskios – opportunities for profitable international diversification are reduced.
    O BRIC ir USA koreliacija islieka del vis dar tampriu prekybos rysiu, be to oil and commodity kainu sokai turi bendros itakos visoms rinkoms. Taip pat siuo metu vyrauja pasaulines tendencijos vykdant contractionary monetary policy: ECB, BoE, BoJ palaipsniui didina palukanu normas, tad cheap liquidity is over (unless you still use a carry trade – I prefer CHF:)
    Taip pat, hedge funds, manau, turi nemaza itaka pasaulinems rinkos tendencijoms, nes through using leverage (5-20 times) jie valdo iki $30 tukstanciu billion arba $30 trillion:)
    O ziurint is filosofines puses, kyla klausimas – ar pasauliniai rinku nuosmukiai (turiu omeny rimtus, tokius kaip USA 1929-33) yra blogas dalykas? Atsakymas – ne, jei turi rimtos itakos rinku pokyciams ir kazkiek kontroliuoji kada rinkos kris.. – tuomet tai puki lesu perskirstymo galimybe..

  7. Dėl koreliacijos, tai manau įtakos dar turėjo internetas, ir didėjantis įprotis viską daryti per internetą. O naudojantis internetu labai papasta pažiūrėti kas naktį vyko Kinijoje, ar vakar vakare Amerikoje.
    O kai dar visi pradeda pasakoti, kad koreliacija yra, tai pasidaro neįmona, kad jos nebūtų

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *