Taigi, taigi… Prieš pusantro mėnesio (kaip daugeliui jau tapo žinoma) teko atsisveikinti su Aurora Holding. Ką čia slėpti – gaila, kad įvykiai pasisuko būtent taip, nes į šį projektą buvo sudėta tikrai nemažai vilčių, laiko ir pastangų. Tačiau, kaip pasakė kažkuris protingas žmogus – gyvenime nebūna nesėkmių, tik pamokos. Tai štai ko aš pasimokiau:
Investuotojai nekenčia nuostolių. Kaip sakė Gordon Gekko legendiniame filme Wall Street, „niekas nesugadina mano dienos taip kaip nuostoliai“. Kad ir ką sakytų jūsų investuotojas apie tai, kad jis suvokia rizikas, investuoja ilgam ir nebijo trumpalaikių svyravimų – vos tik rinka pradės „raudonuoti“, jis pradės nerimauti. O nuo nerimo iki panikos – tik vienas žingsnis. Todėl valdytojas neturėtų daryti prielaidos, kad galės ramiai pergyventi krizę ir išlaukti, kol rinka vėl pradės kilti. Valdytojo rizikos tolerancija labai dažnai nesutampa su investuotojų.
Fondo rizika = investicijų rizika + investuotojų rizika. Fondo sėkmė ir išlikimas priklauso ne tik nuo investicijų, kurias fondas turi, ar kiek skolų yra prisiėmęs. Fondo išlikimas priklauso ir nuo to, kiek „karšti“ yra investuotojų pinigai. Jei į fondą investuojami skolinti pinigai, jie bus žymiai jautresni fondo vertės svyravimams.
Uždaras fondas turėtų būti listinguojamas. Ilgą laiką manėme turį stiprų privalumą prieš atvirus fondus. Kai rinka krenta, atvirajam fondui dažnai tenka pardavinėti akcijas labai nepalankiu momentu vien todėl, kad galėtų išmokėti pinigus pasitraukiantiems investuotojams. Uždaras fondas savo akcijų (vienetų) neišperka, todėl (teoriškai) gali investuoti į mažiau likvidžius vertybinius popierius ar išnaudoti rinkos kritimus akcijų pirkimui, nesibaimindamas pinigų atsitraukimo. Kitaip sakant, yra laisvas vykdyti savo stategiją nepaisant rinkos nuotaikų. Tačiau kai investuotojai negali tiesiog „pasitraukti“, jie gali norėti pakeisti valdytojus. Todėl protinga net ir uždaro fondo atveju suteikti investuotojams galimybę „išsigryninti“ parduodant akcijas antrinėje rinkoje – t.y. fondą listinguoti biržoje.
Pasinaudodamas proga, noriu padėkoti likimui, investuotojams ir rinkai už šias vertingas pamokas. Turbūt jums knieti sužinoti ką veiksime toliau? Kadangi į Seimą balotiruotis nespėjome, tai turbūt nieko kito nelieka, kaip daryti tą patį, ką darėme iki šiol. Turime įdėjų, bendraminčių ir vilties, kad šiais sudėtingais laikais dar yra žmonių, kurie (kaip ir mes) tiki, kad kapitalizmas nežlugo, geri verslai išliks ir jų akcijos anksčiau ar vėliau atgaus savo vertę. Kai tai įvyks, geriau jau mes būtume investavę.
Smagu girdeti, kad krize visiskai nepalauze ir atsitiesit :)
Na, o bet taciau prie pamoku, kurias ismokot turetu buti ir neisimylejimas akciju ir amzinas tikejimas, kad viskas bus gerai, kai birzoje nustos zaisti emocijos… siek tiek paranojos retkarciais pravercia, nes kiek teko susidurti, bent pries prasidedant rudeniniams fejerverkams, situacija birzose rodesi rozem klota, ir svietesi amziaus galimybe pasipildyti portfeli pigiau. kaip paaiskejo, amziaus galimybe slypejo bent 2-3 kartus mazesniu kainu lygmenyje (jeigu ne dar zemiau, ka ir pamatysim artimiausiu metu).
Sekmes pakylant :) Ir atminkit, tai kas tinka Warren Buffet, nebutinai tinka visiems
Viskas bus normaliai!
East capital explorer akcijos pardavinejamos jau su 50% discountu nuo NAV,pardavinejamos dargi zemiau negu turi grynuju depozituose.
Gal kaip panasaus fondo valdytojas zinai priezastis kodel akcija yra “spaudziama” smarkiau negu rinkos,t.y discountas vis dideja?
Didele pasiula ejo ir is MPB.
Viena niuansa zinau,kad Svedijos vyriausybe svarsto mokesciu projektus,kurie nepalankus investicinem bendrovems.
Man visada buvo idomu, ar investavimas i verte yra ta pati pačiausia, pranašiausia strategija. Juk jos pagrindai logiški, lengvai suprantami ir svarbiausia – susiję su realiu pasauliu. Bet esminis dalykas čia yra kapitalas ir laikas. Šie du faktoriai nedera su finansinėm institucijoms, fondais ir viešumu. Value investing yra VERSLŲ PIRKIMAS, tai ne investavimas. Pastarasis neegzistuoja, yra tik spekuliacija. Prisidengimas investuotojo kauke, fondo valdytojas tik save apgaudinėja, nes tariamai turi daugiau laiko. Tačiau jo tikslas aiškiai nustatytas aplinkos, t.y. – grąža. Ji turi būti greita ir stabili, nes visuomenei reikalingi rezultatai, jiems nesvarbus kaštai, pastangos ar investavimo esmė. Visuomenė yra kvaila, emocinga ir linkusi į kraštutinumus.
Jums negalėjo pasisekti, nes jūs negalėjote nenaudoti fondo lėšų ir tarkim pasakyti savo bosams – Šiemet, mes nieko neperkam. Kai turi duotą kapitalą, tampi jo vergas, į keliais procentus atpigusius aktyvus pradedi žiūrėti kaip į galimybę apsipirkti. Tikini save, kad tai nuvertintas aktyvas, o tokios idėjos suteikia drąsos veikti.
Kiekvienas pralaimejimas veda i pergale, kiekviena pergale i pralaimejima.
Sekmės jums
letay,
Šiaip yra normalu, kad uždaro fondo akcijos prekiaujasi su diskontu. Be abejo, 50% gal kiek daugoka. Tarp galimų priežasčių visų pirma įvardinčiau riziką dėl NAV tikslumo — jei portfelyje daug nelikvidų, jų rinkos kaina nebūtinai atspindi kainą, už kurią realiai būtų įmanoma tas akcijas parduoti. Visgi jei kaina mažesnė už grynų pinigų sąskaistose sumą (aišku, minus skolos), tai jau truputį nenormalu. Matyt taip jau atsitinka, kai į rinką metamos akcijos, pirktos skolon — tada racionalūs argumentai nebeturi prasmės.
Mariau,
Tavo žodžiuose yra daug tiesos, ypač dėl visuomenės lūkesčių. Už tai dabar visi ir moka. Vis dėlto, aš asmeniškai nematau ideologinio skirtumo tarp investavimo ir verslų pirkimo — skirtumas tik valdomame akcijų kiekyje. O ‘greita ir stabili’ grąža vargu ar įmanoma.
O tai gal kursite kokia investicine bendrove (nu tipo kaip Variakojis) ar kaip?
Apie kažką panašaus kaip tik ir galvojame. Norintys investuoti kartu – atsiliepkite. :)
Donatai,
kazkaip mazokai prisiimi atsakomybes uz tai kas ivyko – “Investuotojai kalti”, “rinka kalta”. Yra toks posakis – “In a tornado even a turkey can fly”. Labai lengva dideli geniju prekiautoja akcijomis vaizduoti, kai rinkos kyla, bet su laiku isaiskeja, kas yra kas. Taip ir jums atsitiko ;)
Aurorai (jei tikrai su ja turite ką nors bendro ;) ): visų pirma, niekad nevaizdavau “genijaus”, tiesiog dalinausi savo nuomone ir dariau tai, kam buvau pasamdytas — tikrai ne šventieji puodus lipdo. Antra, ginkdie nekaltinu investuotojų, o greičiau save, kad nepakankamai gerai žinojau jų motyvus ir lūkesčius. Be to, prisiimu visą atsakomybę už visus sprendimus, kurie buvo padaryti Auroros vardu, tiek už sėkmingus, tiek už nelabai. Pagaliau visiškai sutinku — tik su laiku išaiškėja, kas yra kas. Manau, kad tas laikas dar neatėjo.
Kaip sekasi su investicinės bendrovės kūrimu? ;)
Sveiki, Donatai,
turiu pasiūlymą dėl investicinės bendrovės kūrimo, jei įdomu parašykite į el. paštą giedriusc et gmail taškas com.