Libertariškos idėjos kapitalo rinkai

Dar prieš Kalėdas kolega iš Invaldos Turto Valdymo Vitalijus Šostak (dėkui!) pasidalino nuoroda į įdomų Martin S. Fridson pranešimą, kuriame kritikuojamas valstybės kišimasis į finansų rinkas: skolintų akcijų pardavimo (short sell) ribojimai, indėlių draudimas, valstybinė socialinio draudimo (pensijų) sistema. Pagrindiniai tokios kritikos argumentai:

  • Skolintų akcijų pardavimas dažnai vaizduojamas kaip “piktavališkas”, grynai spekuliatyvus veiksmas, siekiant pasipelnyti iš kainų kritimo (suprask – iš kitų nelaimės). Tačiau akcijų pirkimas skolon kažkodėl nelaikomas tokiu “nuodėmingu”, ir nors yra lygiai toks pat spekuliatyvus, bumo laikotarpiais valdžios vyrams nekyla noras jo riboti. Skolintų akcijų pardavėjai finansų sistemoje atlieka labai svarbų vaidmenį – jie tarsi rinkos “sanitarai”, identifikuoja silpnas ir blogai valdomas bendroves, ir tokiu būdu palaiko efektyvaus kapitalo paskirstymo procesą. Jei jų nebūtų, kapitalas tekėtų į neefektyvias bendroves, kitaip sakant, būtų švaistomas. Vis dėlto, derėtų sutikti, kad akcijų pardavimas jų ne tik neturint, bet ir neketinant pasiskolinti (taip vadimi naked shorts), turėtų būti prižiūrimas ir draudžiamas, nes neegzistuojančio daikto pardavimas nėra sąžiningas.
  • Indėlių draudimo sistema yra ydinga, nes nuima rinkos dalyvių atsakomybę dėl savo sprendimų – indėlininkams nebereikia sukti galvos dėl banko patikimumo, todėl dirbtinai palaikomas “nepatikimų” bankų egzistavimas. Pranešėjo teigimu, dar XIX a. buvo sugalvota kur kas geresnė sistema – bankai, siekdami padidiniti indėlininkų pasitikėjimą, savanoriškai garantuodavo vieni už kitus, tačiau tuo pačiu įsipareigodavo atskleisti duomenis apie savo finansinę būklę ir vieni kitus prižiūrėdavo (nes rizikavo nuosavais pinigais). Ši sistema puikiai veikė!
  • Valstybinė pensijų sistema, kai valstybė savo piliečiams garantuoja tam tikras išmokas sulaukus tam tikro amžiaus yra neefektyvi ir neteisinga, nes neskatina žmonių pačių taupyti senatvei, o tik perskirsto pajamas iš dirbančiųjų pensininkams mainais į viltį, kad dabartiniai dirbantieji, sulaukę pensinio amžiaus irgi galės pragyventi iš tuometinės dirbančios kartos. Deja, demografinės tendencijos lemia, kad šie pažadai vargu ar bus įgyvendinti – jau dabartiniai pensininkai vargu ar gali pragyventi iš valstybės išmokų. Tuo pačiu metu, valstybės socialinio draudimo sistema neskatina gyventojų patiems rūpintis savo ateitimi. Be to ji nėra socialiai teisinga, nes pensijos dydis priklauso ne nuo to, koks buvo žmogaus indėlis į visuomenės gerovę jo darbo metais (dalinai išmatuojamas jo gautomis pajamomis), bet nuo to, koks bus dirbančiųjų ir pensininkų demografinis santykis jam išėjus į pensiją. (Galbūt mūsų politikams vertėtų ne kamšyti Sodros skyles privačių pensijų fondų dalyvių pinigais, o jau šiandien atvirai pasakyti, kad dabartiniai trisdešimtmečiai neturėtų dėti vilčių į valstybės pensiją ir pradėtu patys kaupti senatvei).

Be šių pagrindinių įdėjų, atskleidžiamas kitų valstybės intervencijų ydingumas: būsto įsigijimo skatinimas, politinių kampanijų vastybinis finansavimas, stadionų statybų rėmimas, etanolio subsidijos ir t.t. Su kai kuo galima nesutikti, bet idėjos tikrai vertos dėmesio.

Author: Donatas

Paklauskit tų, kurie mane pažįsta.

9 thoughts on “Libertariškos idėjos kapitalo rinkai”

  1. “akcijų pirkimas skolon kažkodėl nelaikomas tokiu nuodėmingu” – jeigu būtų leidžiamas short sell’as, esamas mėnesio kritimas būtų pasiektas per kelias dienas.
    Spekulianto akimis, teisingai pasakyta – atimta galimybė užsidirbti, valstybės mastu žiūrint, manau kiekvienas draustų short sell’inimus.

  2. Istorija su Porshe ir VW puikiai parodė, kad short sell’inimų uždrausti nėra taip jau ir būtina. Jei viskas yra tvarkoje short sell’intojai nieko ir neuždirbs, o gal net ir praras nemažai…

  3. del indeliu draudimo tai nesutinku. banku garantiju vieni uz kitus neuztenka, kadangi visi jie gali lengvai uzsilenkti, kaip jau neseniai mateme. ir gresmes atveju bankai visada pirmiausiai galvosi apie savo nauda, o paskutiniausiai apie eilinius indelininkus
    del pensiju tai sutinku kad valstybine sistema gana neteisinga. taciau bent jau zinai kad laikui atejus gausi ta pensija, kad ir maza, bet garantuota. o privatus fondai, velgi nezinai kada kas jiems gali atsitikti per iv krizes, ir jiems bankrutavus ar patyrus nuostoliu zmones praranda daug metu kauptus pinigus ir nebeturi laiko ju uzsidirbti. manau cia geriausia iseitis mixas tarp valstybinio ir private

  4. To siaip:

    pirmiausia valdžiai nėra jokio reikalo sukurti tokią monopolinę bankininkystės sistemą, kuri by design yra tiek neteisinga, tiek nestabili.

  5. „Tuo pačiu metu, valstybės socialinio draudimo sistema neskatina gyventojų patiems rūpintis savo ateitimi. Be to ji nėra socialiai teisinga, nes pensijos dydis priklauso ne nuo to, koks buvo žmogaus indėlis į visuomenės gerovę jo darbo metais (dalinai išmatuojamas jo gautomis pajamomis), bet nuo to, koks bus dirbančiųjų ir pensininkų demografinis santykis jam išėjus į pensiją. (Galbūt mūsų politikams vertėtų ne kamšyti Sodros skyles privačių pensijų fondų dalyvių pinigais, o jau šiandien atvirai pasakyti, kad dabartiniai trisdešimtmečiai neturėtų dėti vilčių į valstybės pensiją ir pradėtu patys kaupti senatvei).“
    Nesutinku. Skatina, juk didesnis darbo užmokestis taip pat lemia, kad tavo pensija bus santykinai didesnė nei turėjusių mažesnį darbo užmokestį. Skatina ir galvoti apie visuomenės gerovę ateityje ir susilaukti vaikų =]. O Lietuvos politikai tokių sprendimų tikrai nepriims– viskas, ką jie gali, yra tik copy-paste iš kitų šalių. Jei bandytų ką nors kito iš kart su žemėm būtų sumaišyti.

  6. „bankai, siekdami padidiniti indėlininkų pasitikėjimą, savanoriškai garantuodavo vieni už kitus, tačiau tuo pačiu įsipareigodavo atskleisti duomenis apie savo finansinę būklę ir vieni kitus prižiūrėdavo (nes rizikavo nuosavais pinigais). Ši sistema puikiai veikė!“

    Skamba tikrai gražiai, bet jeigu ši sistema puikiai veikė, kodėl vis dėlto vykdavo „bank run“ ir kodėl prireikė valstybės garantijų sistemos?

  7. Jonai, ‘bank runs’ vykdavo visada, vyksta ir dabar. Statistika rodo, kad bankai, priklausę šiai sistemai bankrutuodavo daug rečiau, nei tie, kurie jai nepriklausė. Tuo tarpu valstybės indėlių draudimas leidžia veikti bankams, kurie laisvoje rinkoje dėl savo nepatikimumo arba išvis negalėtų veikti, arba būtų priversti skolintis daug brangiau. Kažkodėl gyva prielaida, kad valstybinė priežiūra yra efektyvesnė, nei rinkos dalyvių tarpusavio priežiūra. Pamirštama, kad bankrotas yra būtinas rinkos elementas, per kurį ji apsivalo nuo neefektyvaus kapitalo panaudojimo.

Leave a Reply to Jonas Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *