Lietuvaičiai dažnai mėgsta užsieniečiams save reprezentuoti kaip išsilavinusių darbštuolių šalį. Deja, tyrimai rodo kai ką kita. Pagal 15-mečių moksleivių mokslo, skaitymo ir matematikos sugebėjimus mes netgi atsiliekam nuo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) šalių vidurkio. O štai estai ir vėl mus aplenkė…

Šaltinis: The Economist

Taip taip, rinkos plačios, akcijos pigios, darbo daugėja… Todėl mūsų komandai reikia “šviežio kraujo”: energingų ir protingų žmonių. Visų pirma, ieškom analitiko – apie tai plačiau Petro bloge.
Be to, ieškom vyr. finansininko(-ės), mokančio(s) vesti įmonės buhalterinę apskaitą. Darbo finansų įstaigoje patirtis yra pageidautina, tačiau kitokia patirtis plius ryžtas greitais tempais “perkąsti” naują specifiką irgi tinkama kombinacija. Svarbiausia, kad netrūktų entuziazmo kurti ir noro tobulėti. Dėl visų kitų detalių susitarsim. CV su trumpa motyvacija siųskite: donatas@auroraholding.lt

2008.05.01 | 2

Agroverslas Ukrainoje

Praėjusią savaitę teko lankytis investuotojų konferencijoje Kijeve. Kadangi pastaruoju metu agroverlso tema tapusi gana populiari investuotojų tarpe, vieną dieną paskyriau susitikimams su visa eile šio verslo atstovų. Ukraina istoriškai garsėja kaip stipri žemės ūkio šalis (kažkada net vadinta Sovietų Sąjungos “aruodu”) – daugiausia dėl išskirtinai derlingos žemės. Todėl tikėjausi iš pirmų lūpų išgirsti, kaip šis verslas turėtų būti daromas, kokios galimybės ir pavojai.
Vis dėlto, tai pasirodė ne taip jau lengva, kaip tikėjausi. Visų pirma susidūriau su visiškai skirtingais verslo modeliais ir argumentacija, kodėl vienas ar kitas turėtų būti pranašesnis. Juos galima sugrupuoti maždaug taip:

  1. “Žemės bankas”. Šiuo metu Ukrainoje galioja draudimas žemės ūkio paskirties žemės pirkimui-pardavimui, kuris, kaip tikimasi, turėtų būti panaikintas jei ne šiemet, tai kitąmet. Šio modelio šalininkai šiuo metu sudaro nuomos sutartis su smulkiais žemės sklypų savininkais, tikėdamiesi po draudimo panaikinimo pasinaudoti pirmumo teise ir tas žemes pigiai nupirkti. Argumentuojama tuo, kad prognuozuojama žemės įsigijimo kaina bus iki 10 kartų mažesnė nei žemės kaina kaimyninėje Lenkijoje. Realiai tokio pobūdžio kompanijos šiuo metu tik kaupia žemės valdas, iš kurių kultivuoja tik labai nedidelę dalį. Pagrindinė rizika, kad panaikinus moratoriumą žemės kainos nepavyks nupirkti už tokią žemą kainą kaip tikimasi, arba kad žemės rinkos kaina taip greitai neartės prie lenkiškųjų. Žemės Ukrainoje visgi daug.
  2. Vertikaliai integruotas modelis. Yra bendrovių, kurios jau kuris laikas verčiasi tam tikrų žemės ūkio produktų gamyba (cukraus, aliejaus, pieno). Dažniausiai verslas yra prasidėjęs nuo kažkada privatizuotų perdirbimo gamyklų. Dabar tokios kompanijos, matydamos kylančias žemės ūkio žaliavų kainas, bando patys apsirūpinti savo išauginta žaliava. Rizika – specializacija viename produkte, kuris gali nepateisinti investicijų į auginimą.
  3. “Gryni” augintojai arba perdirbėjai. Šioje grupėje – bendrovės besiverčiančios tik žemės ūkio produktų auginimu arba tik perdirbimu. Visi (net ir perdirbėjai) patvirtino, kad bent jau šiuo metu augintojų maržos yra “riebesnės” nei perdirbėjų. Vis dėlto, kai kurie perdirbėjai nerodė ketinimų mestis į auginimą, o toliau koncentruotis į pagrindinį savo verslą, investicijas skiriant modernizavimui, efektyvumo gerinimui, bei plėtrai per konkurentų įsigijimus (kas galbūt yra sveikintina).

Nepaisant to, kad beveik visais atvejais, vienaip ar kitaip “išlįsdavo” žemės kaupimo tema, man priimtinesnis atrodė žemės ūkio kaip verslo, o ne spekuliacijos žemės kaina modelis. Todėl būčiau linkęs tokias kompanijas vertinti pagal jų verslo sukuriamą realų pinigų srautą, o ne turimos žemės kiekį.

Ir pabaigai – pats agroverslo kaip investavimo temos eskalavimas man po truputį jau pradeda kelti nerimo: ar tik ne taps tai nauja mada, kuri suformuos naują burbulą? Žinutė pamąstymui:

May 1 (Bloomberg) — Russia could raise its grain production fourfold by better crop management and returning fallow land to cultivation, Richard Ferguson, an analyst at Nomura Holdings Inc. in London, wrote in the Financial Times.

The country has 40 million hectares (99 million acres) of land lying fallow, equal to 50 percent of the area being cultivated, Ferguson said in the Insight column of the newspaper. The land yields 2 metric tons of wheat per hectare and has the potential to yield 5 tons, he said.

Better management and more farming could increase Russia’s production of cereal crops to 300 million tons a year, compared with 75 million tons now, Ferguson said in the newspaper.

Šiandien “Aprangos” grupė paskelbė, jog kovo mėnesį pardavimai išaugo vos 8% lyginant su pernykščiu kovu. Atsižvelgiant į iki šiol demonstruotus aukštus dviženklius augimus – tikrai staigus sulėtėjimas. Bendrovė kaltę suvertė šaltam pavasariui ir ilgoms šventėms. Galbūt ir taip. Vis dėlto kažkur viduje kirba mintis – ar tik nebus vartotojai tiesiog pradėję mažiau leisti pinigų? Iš tiesų “Apranga” kol kas ryškiai išsiskyrė iš kitų Baltijos mažmenininkų nelėtėjančiais augimo tempais (geriausias pavyzdys – estų “Baltika”). O čia jau norėtųsi mesti plytgalį į “Aprangos” ryšių su investuotojais daržą: bet kuri save (ir investuotojus) gerbianti listinguojama mažmeninės prekybos bendrovė šalia apibendrintų pardavimų pateikia ir jų pokytį abu laikotarpius buvusiose parduotuvėse (angl. like-for-like sales). Maža to, pastarasis skaičius dar neretai išskaidomas į vidutinio kvito (average ticket) ir pirkėjų skaičiaus (traffic) pokyčius. Šie duomenys leistų kur kas geriau suprasti pirkėjų elgsenos tendencijas (pvz. vidutinio kvito mažėjimas signalizuotų, kad pirkėjai linkę išleisti mažiau). Pagaliau absoliučių pardavimų augimas iki šiol galėjo paprasčiausiai būti didele dalimi susijęs su naujų parduotuvių atidarymu.
Matyt teks palaukti balandžio mėnesio duomenų – orai visgi atšilo, o ir ilgų savaitgalių nebus.

2008.02.07 | 8

Troika Russia Forum

Praėjusią savaitę teko garbės apsilankyti vieno didžiausių Rusijos investicinių bankų Troika Dialog organizuotoje konferencijoje Maskvoje. Renginys išties aukšto lygio, išreklamuotas visais įmanomais kanalais ir padabintas krūva žymių žmonių – pradedant vicepremjeru Aleksejumi Kudrinu ir baigiant Richardu Bransonu. Daugelis tikėjosi išvysti ir Alaną Greenspaną, bet vietoj gyvo žmogaus teko tenkintis 3D holograma (nors ir tiesioginu ryšiu iš Washingtono). Į “laisvalaikio programą” įtraukta vakarienė stebint Didžiojo teatro baleto šokėjus, dailiojo čiuožimo šou Raudonosios aikštės čiuožykloje (Drobiazko su Vanagu buvo nepakartojami), jau nekalbant apie prabangiausius Maskvos klubus (ech, sunkus tas fondų valdytojų darbas, bet kažkas turi jį dirbti…).
Visoj šitoj makalynėj įstrigo keletas punktų:

  • Su Rusija viskas bus gerai, jei…
    1. Nafta bus brangi
    2. Valstybė protingai panaudos tuos pinigus
  • Jegoro Gaidaro metafora: Rusija užsienio politikoje šiandien panaši į paauglį, kuris jau fiziškai sustiprėjęs, bet dar neprisitaikęs prie suaugusiojo vaidmens.
  • Richardas Bransonas ketina kurti Rusijoje aviakompaniją ir svarsto bent kelis galimus vietinius partnerius
  • Alanas Greenspanas neatsakė į auditorijos klausimą, ar turi akcijų Rusijoje. :)
  • Taksistas Valerijus mėgsta apsipirkinėti Auchan, bet mano, kad gyvenimas darosi sunkesnis.
2008.01.17 | 8

Jau dugnas?..

Investicinis bankas “Finasta” šiandien paviešino savo nuomonę Baltijos rinkų atžvilgiu:

Didžiausios nebankinės finansų maklerio įmonės Lietuvoje „Finasta“ ekspertai įspėja Lietuvos investuotojus, kad panikuoti jau per vėlu ir Vilniaus biržos indeksas jau beveik pasiekė psichologinį „dugną“. Todėl investuotojams pardavinėti akcijas pigiau nei buvo įsigyta ar pasitraukti iš investicinių fondų nebeapsimoka – tikėtina, kad 2007 metų rugpjūtį prasidėjęs staigus akcijų rinkos kritimas taip pat greitai apsivers atgal ir atneš dar didesnį pelną.

Duokdie, bet – su visa derama pagarba Finastai – tai labai drąsus pareiškimas.
Panika (kaip beje ir euforija) iš tiesų vieni didžiausių racionalaus investuotojų priešų. Vis dėlto, prognozuoti trumpalaikius rinkų svyravimus labai nedėkingas darbas.
Iš mano varpinės situacija atrodytų taip:

  • Akcijas pirkti reikia tada, kai jos pigios, o ne tada, kai jos brangios
  • Daugiausiai pigių akcijų atsiranda rinkos baimės periodais
  • Pigumą arba brangumą apsprendžia įmonės verslo+turto vertė, o ne jos akcijos kainos pokytis lyginant su buvusia vakar (prieš savaitę, mėnesį…)

Pusiausvyrai palaikyti, štai citata iš sausio 7d. Financial Times straipsnio:

“Emerging market stocks may look cheap based on their historic price-earnings ratio. However, earnings have been swollen by booming economic conditions, with current profit margins far above their long-term average. If profits revert to the mean, emerging market equities would look expensive.”

Taigi, ne viskas taip paprasta…

2008.01.07 | 4

Misha laimėjo, bet…

Na va, prezidento rinkimai Gruzijoje lyg ir neatnešė nieko netikėto – Michailas Saakašvilis laimėjo jau pirmame raunde. Ir vis dėlto… 51% mano galva yra ganėtinai slidi dauguma, greičiausiai dar sukelsianti daug abejonių ir insinuacijų. Ypač pavojingai atrodo ryškus paramos sumažėjimas, lyginant su 96% buvusiais prieš ketverius metus “rožių revoliucijos” metu. Lieka viltis, kad perrinktajam prezidentui užteks įžvalgumo sušvelninti savo gana aštrią retoriką ir dažniau ieškoti kompromisų su opozicija.
Antra vertus, nejučia prisiminiau pirmuosius Lietuvos nepriklausomybės metus, kai po dainuojančių mitingų prasidėjo aštrios politikų kovos (p. Profesorius vs AMB). Analogiška istorija ir Ukrainoje. Abiem atvejais išvada viena – tikros demokratijos gimimas turbūt dažnai būna skausmingas, tačiau vieną kartą išjudinti procesai ilgainiui atneša teisingus vaisius: laisvą rinką ir ekonominį augimą. Didžiausias pavojus šiame periode tas, kad verslo sėkmė vis dar stipriai priklauso nuo politinės valdžios malonės, o valdžiai pasikeitus “kas buvo viskas” gali greitai “tapt niekuo”.

2007.10.20 | 14

Įspūdžiai iš Bosnijos

Praėjusią savaitę turėjom progos sudalyvauti investuotojų konferencijoje Sarajeve, kurią organizavo vietinė maklerių kontora.
Paskutinį kartą Sarajeve teko buvoti kone prieš du metus, todėl buvo smalsu pamatytį kokį progresą padarė šalis per tą laiką. Tuokart Sarajevas buvo palikęs gana slogų įspūdį, kaip miestas, kuris nedaug pasistūmėjo nuo prieš dešimt metų pasibaigusio karo laikų.
Turiu pripažinti, kad šįkart pasivaikščiojus miesto gatvėmis pagerėjimas jaučiamas: kyla nauji biurų dangoraižiai, važinėja naujesni automobiliai, daugiau madingų parduotuvių. Pakalbėję su vienu nekilnojamojo turto agentūros atstovu, sužinojom kad butų kainos nedaug atsilieka nuo Vilniaus (nors mūsų pašnekovas vis dar prognozuoja tolimesnį augimą). Kita vertus, NT paskolų rinka beveik neegzistuoja, o dauguma butų perkama už grynuosius. Pinigai į šalį daugiausiai patenka dėka emigrantų perlaidų savo giminėms bei didelio tarptautinių organizacijų (JT, NATO, ESBO) kontingento.
Vis dėlto likome gerokai nusivylę bendrovėmis, kurios prisistatė konferencijos metu. Nors pats faktas, kad jų atstovai sutiko dalyvauti, jau yra žingsnis pirmyn, tačiau prezentacijų turinys vis dar gerokai atsilieka nuo Kroatijos ar net Serbijos bendrovių atstovų. Abejonių dėl verslo filosofijos kėlė tai, kad rezultatai vis dar matuojami produkcijos natūriniais vienetais ar darbuotojų gerove, visiškai nieko neužsimenant apie pelną. Išimtimi buvo nebent pora užsienio kapitalo bankų. Nepaisant to, akcijų kainos per metus išaugo apie 3 kartus, iki mano galva sunkiai pateisinamų santykinių rodiklių, ypač įvertinant politines ir verslo rizikas.

Šiandien turėjau garbės skaityti prezentaciją žurnalo “Investuok” organizuotame seminare. Besiruošiant jai, teko pasikrapštyti pakaušį ir su(si)formuluoti nuomonę, kokios strategijos būtų protinga laikytis neramioje nūdienos rinkoje. Jūsų teismui – pagrindiniai punktai:

  • Vengti JAV ir regionų priklausomų nuo JAV importo (Lotynų Amerika, Japonija, Kinija)
  • Atsargiai vertinti valstybes/bendroves, priklausomas nuo paskolų (Baltijos šalys, Turkija, bankai)
  • Sumažinti augimo prielaidas bendrovių vertinimuose
  • Ieškoti patikimų, stabiliai veikinčių, bet neįvertintų bendrovių
  • Orientuotis į “saugius” sektorius (kasdienio vartojimo prekės, komunalinės paslaugos, telekomai, “dividendinės” akcijos)
  • Galbūt verta prisiminti obligacijas
  • Vis dar patinka Vidurio Europa ir Rusija (manau, jos mažiausiai pažeidžiamos)…
  • …bet atidžiai stebėti žalaivų kainas, infliaciją, ekonomikos augimo statistiką

Argumentuota kritika more than welcome.