Ar Lietuvą išgelbės ES pinigai?

Vyrauja nuomonė, kad Lietuvai (ir naujosioms ES narėms apskritai) pergyventi sunkumus padės plūstantys ES paramos pinigai.
Praėjusią savaitę teko dalyvauti vienoje verslo atstovų diskusijoje, kur kalba sukosi apie (spėk iš 3 kartų!) krizę ir jos pasekmes Lietuvai. Įstrigo viena išsakyta mintis — pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama darosi labai sunku, nes projektams reikia kofinansavimo iš nuosavų ar skolintų pinigų, o bankai, kaip žinia, gerokai “užsukę kranelius”. Taigi, gal “ES pinigai mus išgelbės” — tik dar vienas mitas? Įdomu būtų išgirsti su tuo susijusių žmonių komentarus.

Krizės pamokos

Taigi, taigi… Prieš pusantro mėnesio (kaip daugeliui jau tapo žinoma) teko atsisveikinti su Aurora Holding. Ką čia slėpti – gaila, kad įvykiai pasisuko būtent taip, nes į šį projektą buvo sudėta tikrai nemažai vilčių, laiko ir pastangų. Tačiau, kaip pasakė kažkuris protingas žmogus – gyvenime nebūna nesėkmių, tik pamokos. Tai štai ko aš pasimokiau:

Investuotojai nekenčia nuostolių. Kaip sakė Gordon Gekko legendiniame filme Wall Street, „niekas nesugadina mano dienos taip kaip nuostoliai“. Kad ir ką sakytų jūsų investuotojas apie tai, kad jis suvokia rizikas, investuoja ilgam ir nebijo trumpalaikių svyravimų – vos tik rinka pradės „raudonuoti“, jis pradės nerimauti. O nuo nerimo iki panikos – tik vienas žingsnis. Todėl valdytojas neturėtų daryti prielaidos, kad galės ramiai pergyventi krizę ir išlaukti, kol rinka vėl pradės kilti. Valdytojo rizikos tolerancija labai dažnai nesutampa su investuotojų.

Fondo rizika = investicijų rizika + investuotojų rizika. Fondo sėkmė ir išlikimas priklauso ne tik nuo investicijų, kurias fondas turi, ar kiek skolų yra prisiėmęs. Fondo išlikimas priklauso ir nuo to, kiek „karšti“ yra investuotojų pinigai. Jei į fondą investuojami skolinti pinigai, jie bus žymiai jautresni fondo vertės svyravimams.

Uždaras fondas turėtų būti listinguojamas. Ilgą laiką manėme turį stiprų privalumą prieš atvirus fondus. Kai rinka krenta, atvirajam fondui dažnai tenka pardavinėti akcijas labai nepalankiu momentu vien todėl, kad galėtų išmokėti pinigus pasitraukiantiems investuotojams. Uždaras fondas savo akcijų (vienetų) neišperka, todėl (teoriškai) gali investuoti į mažiau likvidžius vertybinius popierius ar išnaudoti rinkos kritimus akcijų pirkimui, nesibaimindamas pinigų atsitraukimo. Kitaip sakant, yra laisvas vykdyti savo stategiją nepaisant rinkos nuotaikų. Tačiau kai investuotojai negali tiesiog „pasitraukti“, jie gali norėti pakeisti valdytojus. Todėl protinga net ir uždaro fondo atveju suteikti investuotojams galimybę „išsigryninti“ parduodant akcijas antrinėje rinkoje – t.y. fondą listinguoti biržoje.

Pasinaudodamas proga, noriu padėkoti likimui, investuotojams ir rinkai už šias vertingas pamokas. Turbūt jums knieti sužinoti ką veiksime toliau? Kadangi į Seimą balotiruotis nespėjome, tai turbūt nieko kito nelieka, kaip daryti tą patį, ką darėme iki šiol. Turime įdėjų, bendraminčių ir vilties, kad šiais sudėtingais laikais dar yra žmonių, kurie (kaip ir mes) tiki, kad kapitalizmas nežlugo, geri verslai išliks ir jų akcijos anksčiau ar vėliau atgaus savo vertę. Kai tai įvyks, geriau jau mes būtume investavę.